- atadvėsis
- atãdvėsis sm. (1) 1. žr. 1 atadvastis 1: Nuog atadvėsio Dievo žūsta ir nuog pūtimo nosies jo gaišta ChJob4,9. Notliko nieko, kas turėjo atadvėsį ChJoz11,11. 2. atvanga, poilsis: Jis be atãdvėsio kosėja, t. y. be užbangos J. Kad ilsėtų jautis tavo, ir asilas tavo ir kad semtų atadvėsį sūnus tarnaitės tavo ir ateivis Ch2Moz23,12.
Dictionary of the Lithuanian Language.