atadvėsis

atadvėsis
atãdvėsis sm. (1) 1. žr. 1 atadvastis 1: Nuog atadvėsio Dievo žūsta ir nuog pūtimo nosies jo gaišta ChJob4,9. Notliko nieko, kas turėjo atadvėsį ChJoz11,11. 2. atvanga, poilsis: Jis be atãdvėsio kosėja, t. y. be užbangos J. Kad ilsėtų jautis tavo, ir asilas tavo ir kad semtų atadvėsį sūnus tarnaitės tavo ir ateivis Ch2Moz23,12.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • atdvėsis — ãtdvėsis sm. (1); M žr. atadvėsis: 1. Jos atdvėsis pakrutino jo plaukus LC1883,39. Be atdvėsio pusę į save supylė, atsigavo ir vėl kakliuką apžiojo LzP. 2. Akys iš verksmo ištekėjo, širdis užuvėso, kūnui nėr atdvėsio KN33 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”